Kaip visi žinome, alkoholio vartojimas nėra tas pats kas kavytės gėrimas rytais. Ir nors jis sukelia trumpalaikę euforiją, vartojant jį dažniau ir daugiau, kyla rimtos problemos. Alkoholį mūsų protėviai varydavo nuo neatmenamų laikų ir dažniausiai tam, kad atsipalaiduoti, kartais kad apšilti (kai jau tikrai labai šalta), nuraminti nervus ar panašiai. Ir tai veikia – naudojant alkoholį saikingai. Problema tame, kad saiką daug kas gali suprasti neteisingai ir pavartojus jo daugiau nei galima, jis apnuodija organizmą (kepenis), o naudojant nuolat organizmas prie jo pripranta kaip prie narkotiko. Pavartojus alkoholį gali pasikeisti nuotaika, susikaustęs ar bendrauti nelinkęs žmogus atsipalaiduoja, jam „atsiriša liežuvis“ liaudiškai šnekant. Ir kas gi tame blogo? Būtų neblogai, jei tik tiek blogo būtų. Kadangi skirtingi organizmai alkoholį toleruoja skirtingai, silpnesniam išgertas stikliukas gali reikšti koordinacijos sutrikimą, nerišlią kalbą, stiprų apsvaigimą, kūno mėtymą ir taip toliau, kas signalizuoja apie vidutinį ar sunkų apgirtimą. Vienas gali tapti itin agresyvus, visos neišsakytos emocijos, pyktis, kartėlis ir t.t. gali veržtis laukan, kitas priešingai – tampa itin bičiulišku, pernelyg dosniu ir draugišku. Šie simptomai dažniausiai išnykta po kelių valandų, kai žmogus nustoja gerti, priklausomai nuo išgerto kiekio ir organizmo alkoholio toleravimo. Didesni alkoholio kiekiai gali pažeisti smegenis, žmogus gali prarasti sąmonę. Stiprus perdozavimas gali reikšti ir mirtį. Deja, vienkartiniai alkoholio padauginimai ne vienam baigiasi chronišku alkoholizmu. Pradėję nuo taurelės, kai kurie jos nori kitą dieną, paskui antrą, trečią ir ciklas kartojasi. Organizmas pripranta prie nuolatinių išgertuvių ir pradeda reikalauti savo dozės, o susivaldyti būna vis sunkau ir sunkiau. Nesutarimai šeimoje, problemos darbe, netektis ir kitos problemos gali tai tik paskatinti ir atgauti kontrolę, susivaldyti tampa „neįmanoma misija“. Alkoholizmas gali sukelti kepenų ligas (kepenų cirozę), hipoglikemiją, impotenciją, aukštą spaudimą, pažeisti smegenis ar sukelti fizinių širdies problemų. Plaučių uždegimas, tuberkuliozė, rizika susirgti gerklų, stemplės, kepenų vėžiu, chroninis gastritas, kasos uždegimas – tai tik keletas iš alkoholizmo padarinių. Stipriai geriantys dažniausiai turi pažeistas kepenis ir vienas iš penkių dažniausiai suserga kepenų ciroze. Sąrašą galima būtų tęsti iki begalybės, bet pati svarbiausia šios žinios esmė – sustoti, pamatyti, kad nekaltas taurelės kilnojimas tampa įpročiu. Žinoma, visiška abstinencija mūsų laikais sunkiai įmanoma, bet turime įsisąmoninti vieną dalyką: visi yra pažeidžiami, tik lygis skiriasi. Vienas gali išgerti butelį ir iš veido visiškai nepasikeis ir paskui negers pusę metų, nes dėl kažkokių priežasčių (genetika, organizmas, stipri valia, aplinkiniai, draugai...) jis netaps alkoholiku. Kitam tereikės tik taurelės vyno per draugų gimtadienį ir likęs gyvenimas praeis prie butelio. Todėl budėkime vardan savo ir artimųjų labo.
0 Comments
Your comment will be posted after it is approved.
Leave a Reply. |