Dar visai neseniai Egiptas buvo vienas iš populiariausių turistų traukos centrų visame pasaulyje, tačiau pastaruoju metu Egipto turizmo industrija išgyvena sunkius laikus dėl terorizmo grėsmės. Dėl visai neseniai įvykusių išpuolių prieš turistus patariama susilaikyti nuo kelionės į Šarm El Šeichą arba Hurgadą, nebent tai yra visiškai būtina. Žinoma, daugelyje kelionių agentūrų jūs be jokio vargo galite užsisakyti kelionę į Egiptą, nes Lietuvos turistams tai vis dar viena iš patraukliausių šalių tiek dėl šilto ir saulėto klimato, tiek dėl ganėtinai žemų kainų. Tačiau pasaulinės kelionių agentūros Thomas Cook tinklalapyje šiuo metu jūs negalėtumėt užsisakyti kelionės į Egiptą būtent dėl terorizmo grėsmės. Visgi jeigu nusprendėte vykti į Egiptą patartumėm laikytis kelių esminių taisyklių, kad ši kelionė būtų kuo geresnė ir išvengtumėte kuo daugiau nemalonių netikėtumų.
Kiti straipsniai: Receptas sveikam organizmui Sportuoti ar depresuoti
0 Comments
Šiame straipsnyje norėčiau pakalbėti apie depresiją ir kovos su ja būdus. Dažnai mums atrodo, kad efektyvus kovos su depresija būdas yra tik vienas – medicininis. Vadinasi, jeigu žmogui nustatyta depresijos diagnozė, jis nueis pas gydytoją ir tas išrašys jam vaistų. Galbūt medikamentai nuo depresijos padės, o jeigu ne, visuomet bus galima pasiūlyti kitokių vaistų. Visi žinome, kad farmacininkai yra sukūrę daugybę vaistų skirtų kovai su depresija, tačiau ar jie iš tikrųjų veiksmingi? Šioje nelengvoje kovoje yra viena alternatyva, kuri neturi jokio šalutinio poveikio, o jeigu ir turi tai tas poveikis gali būti tik naudingas. Mankšta, fiziniai pratimai padeda įveikti depresiją ir tai nėra mitas. Nekalbu apie 30 km. maratonus ar sekinančius valandos trukmės jėgos pratimus. Taip pat neraginsiu jūsų užsirašyti į „Ironman“ varžybas. Juk depresijos kamuojamam žmogui kartais prireikia daug jėgų norint visų pirma išlipti iš lovos. Pratimai neturi būti intensyvūs arba varginantys. Dr. Andrea Dunn atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad pacientams, kurie šešias dienas per savaitę išeidavo pasivaikščioti po trisdešimt penkias minutes per dieną, depresijos lygis sumažėjo maždaug 47 procentais. Šio tyrimo metu buvo nustatyti, kad per savaitę pakaktų maždaug trijų valandų mankštos arba fizinių pratimų, kurie vidutinės depresijos simptomus sumažintų taip pat efektyviai kaip prozakas arba kiti antidepresantai. Be to buvo nustatyta, kad su depresija taip pat efektyviai padeda kovoti net paprastas pasibuvimas lauke užsiimant sodininkyste, kas reikalauja minimalių fizinių pastangų. Aerobikos pratimai pagerina kraujo apytaką bei deguonies pernešimą į smegenis. Taip pat tokių treniruočių metu į organizmą išsiskiria vadinamieji „laimės hormonai“ – endorfinai. 1. Pasivaikščiojimas su draugu Žmogui, kuris slegiamas depresijos, nėra lengva bendrauti. O ir aplinkiniams norisi bendrauti tik su tais, kurie visuomet šypsosi ir nėra nuolatos dėl visko nepatenkinti bambekliai. Tačiau jeigu jau esate tas bambeklis ir dar kenčiate nuo depresijos pasistenkite bent retkarčiais susitikti su ištikimu draugu ir pakvieskite jį pasivaikščioti. Valandos laiko pasivaikščiojimas, ypač gamtoje, suteiks jums daugiau gerų akimirkų ir privers užsimiršti. Galiu užtikrinti, kad atsiras daugiau temų pokalbiui nei sėdint namie, tarp keturių sienų. Nusistatykite tikslą – kiek kilometrų nueisite ir koks bus jūsų galutinis kelionės tikslas. 2. Užsiimkite sodininkyste Galbūt turite sodelį ar žemės lopinėlį, kuriame yra galimybė pasodinti kokį nors augaliuką, gėlytę, daržovę. Jei neturite, tai galbūt turite balkoną? Ši veikla naudinga tuo, kad po minimalių pastangų galima pamatyti savo darbo rezultatą, o tai suteiks teigiamų emocijų. 3. Išveskite augintinį pasivaikščioti Yra daugybė pavyzdžių ir istorijų apie žmones, kurie išsivadavo nuo depresijos gniaužtų įsigiję augintinį. Šunys yra prieraišūs gyvūnai, o dar juos reikia kasdien išvesti pasivaikščioti (net ir tuomet, kai to labai nesinori). Kodėl gi nepasinaudojus tuo ir neišėjus lengvam 15 minučių pasivaikščiojimui? Neturite šuns? Pasiūlykite kaimynui ar draugui pagalbą ir išveskite jų šunį. Vitaminų trūkumas Kiti įrašai Pavasaris – metų laikas, kai organizmas yra labiausiai išsekęs. Žiemos metu gauname mažai saulės, mityba suprastėja, o fizinis aktyvumas sulėtėja. Tad, atėjus gamtos prisikėlimo metui, reikia imtis konkrečių veiksmų, norint sustiprinti savo sveikatą. Tam reikia dviejų veiksnių – tinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo. Taip, sutinku, kad šių abiejų veiksnių reikia per visus metus. Tačiau kitais metų laikais paprasčiau. Štai vasarą apstu šviežių uogų, rudenį – daržovių bei vaisių, žiemą dar baiginėjam rudens atsargas ir tada organizmas pradeda silpti. Pavasaris – tarsi apogėjus, kai organizmas yra labiausiai nusilpęs. Tad kokių naudingų produktų įtraukti į savo dienos valgio racioną pavasarį? Dažniausiai mes linkę mitybos nekeisti, o vitaminų ir mineralų trūkumą papildyti vaistiniais preparatais - papildais. Tačiau tikrai žymiai geriau natūralūs produktai. Populiariausias vitaminas, kurio mums labai reikia, tai vitaminas C. Jei jo trūksta, pirmiausiai pajusite nuovargį, silpnumą, dantenų kraujavimą, atsparumą infekcijom, greičiau išryškės raukšlės. Šio vitamino gausu ne tik citrusiniuose vaisiuose, bet ir paprikose, kiviuose, ananasuose, papajų bei mango vaisiuose, imbiero šaknyse, burokėliuose, įvairiuose kopūstuose, pomidoruose. Labai gerai, jei turite užsišaldę juodųjų serbentų, kuriuos galima dėti į šiltą (tik ne verdantį) vandenį, dar atpjaukite skiltelę citrinos – štai ir C vitamino dozė dienai. B grupės vitaminai – itin reikalingi. Be jų mes būname nusilpę, irzlūs, gali išsivystyti depresija, oda darosi blyški. B9 (folio rūgštis) gausu žaliose lapinėse daržovėse, mielėse, varškėje, bulvėse, bananuose, melionuose, mandarinuose, mėsoje, kepenyse, inkstuose, grybuose. Daugelį produktų galime valgyti per visus metus, bet pavasaris dėkingas tuo, kad gausiai galime pasilepinti žaliomis salotomis. B12 vitamino gauname su gyvulinės kilmės produktais. Pavasarį dėl prastos mitybos juntame ir magnio trūkumą. Tai sukelia stresą, nerimą, mėšlungį, širdies ir virškinamojo trakto sutrikimus, galvos skausmą. Magnio yra pupose, žirniuose, riešutuose, chalvoje, žuvies ir jūros gėrybėse, morkose, net šokolade. Itin naudingas maisto produktas, kuriame apstu vitaminų ir mikroelementų – riešutai. Juose gausu vitamino A, E, geležies, magnio, vario, antioksidantų, seleno. Naudingiausi riešutai yra šie: migdolai, žemės riešutai bei anakardžiai. Per dieną rekomenduojama suvalgyti iki 80g (sauja) riešutų. Tai puikus užkandis ir energijos šaltinis. Vienintelis vitaminas, kurio ne visada gausim iš produktų – tai vitaminas D. Iki 90% šio vitamino gauname iš saulės, tačiau žiemą ir ankstyvą pavasarį saulės gauname labai nedaug, tad būtina organizmą papildyti šiuo vitaminu. Kai jo trūksta, kankina nuovargis, nuotaikų kaita, silpsta imunitetas, gali skaudėti kaulus, raumenis, padidėja kraujospūdis ir dar daugelis kitų negalavimų. Šio vitamino galime gauti valgant sūrį, riebią žuvį, sviestą, ikrus, geriant pieną. Manau, kad geriausia (ką ir pats darau), šaltuoju metu vartoti žuvų taukus, praturtintus vitaminu D3. Nepamirškime ir gryno oro. Jo mums reikia, norint, kad visi reikalingi vitaminai įsisavintų. Pavaikščiokim gryname ore, pajudėkim, atgaukim gerą nuotaiką bei savijautą. Ruoškimės vasarai! Susilaikome nuo taurelės Daugiau įrašų bloge Kaip visi žinome, alkoholio vartojimas nėra tas pats kas kavytės gėrimas rytais. Ir nors jis sukelia trumpalaikę euforiją, vartojant jį dažniau ir daugiau, kyla rimtos problemos. Alkoholį mūsų protėviai varydavo nuo neatmenamų laikų ir dažniausiai tam, kad atsipalaiduoti, kartais kad apšilti (kai jau tikrai labai šalta), nuraminti nervus ar panašiai. Ir tai veikia – naudojant alkoholį saikingai. Problema tame, kad saiką daug kas gali suprasti neteisingai ir pavartojus jo daugiau nei galima, jis apnuodija organizmą (kepenis), o naudojant nuolat organizmas prie jo pripranta kaip prie narkotiko. Pavartojus alkoholį gali pasikeisti nuotaika, susikaustęs ar bendrauti nelinkęs žmogus atsipalaiduoja, jam „atsiriša liežuvis“ liaudiškai šnekant. Ir kas gi tame blogo? Būtų neblogai, jei tik tiek blogo būtų. Kadangi skirtingi organizmai alkoholį toleruoja skirtingai, silpnesniam išgertas stikliukas gali reikšti koordinacijos sutrikimą, nerišlią kalbą, stiprų apsvaigimą, kūno mėtymą ir taip toliau, kas signalizuoja apie vidutinį ar sunkų apgirtimą. Vienas gali tapti itin agresyvus, visos neišsakytos emocijos, pyktis, kartėlis ir t.t. gali veržtis laukan, kitas priešingai – tampa itin bičiulišku, pernelyg dosniu ir draugišku. Šie simptomai dažniausiai išnykta po kelių valandų, kai žmogus nustoja gerti, priklausomai nuo išgerto kiekio ir organizmo alkoholio toleravimo. Didesni alkoholio kiekiai gali pažeisti smegenis, žmogus gali prarasti sąmonę. Stiprus perdozavimas gali reikšti ir mirtį. Deja, vienkartiniai alkoholio padauginimai ne vienam baigiasi chronišku alkoholizmu. Pradėję nuo taurelės, kai kurie jos nori kitą dieną, paskui antrą, trečią ir ciklas kartojasi. Organizmas pripranta prie nuolatinių išgertuvių ir pradeda reikalauti savo dozės, o susivaldyti būna vis sunkau ir sunkiau. Nesutarimai šeimoje, problemos darbe, netektis ir kitos problemos gali tai tik paskatinti ir atgauti kontrolę, susivaldyti tampa „neįmanoma misija“. Alkoholizmas gali sukelti kepenų ligas (kepenų cirozę), hipoglikemiją, impotenciją, aukštą spaudimą, pažeisti smegenis ar sukelti fizinių širdies problemų. Plaučių uždegimas, tuberkuliozė, rizika susirgti gerklų, stemplės, kepenų vėžiu, chroninis gastritas, kasos uždegimas – tai tik keletas iš alkoholizmo padarinių. Stipriai geriantys dažniausiai turi pažeistas kepenis ir vienas iš penkių dažniausiai suserga kepenų ciroze. Sąrašą galima būtų tęsti iki begalybės, bet pati svarbiausia šios žinios esmė – sustoti, pamatyti, kad nekaltas taurelės kilnojimas tampa įpročiu. Žinoma, visiška abstinencija mūsų laikais sunkiai įmanoma, bet turime įsisąmoninti vieną dalyką: visi yra pažeidžiami, tik lygis skiriasi. Vienas gali išgerti butelį ir iš veido visiškai nepasikeis ir paskui negers pusę metų, nes dėl kažkokių priežasčių (genetika, organizmas, stipri valia, aplinkiniai, draugai...) jis netaps alkoholiku. Kitam tereikės tik taurelės vyno per draugų gimtadienį ir likęs gyvenimas praeis prie butelio. Todėl budėkime vardan savo ir artimųjų labo. Kadangi mėgstame pasikeitimus į gera ir puslapis mūsų apie tai, tuomet pradėsime nuo maisto. Tikrai nebus čia cepelinų ar skrudintų bulvyčių receptų - juk mes norime keistis tik į gera, o ne gadinti savo organizmą. Taigi... Pamėginsime pasigaminti salotas, nekenkiančių kepenims ir turinčių visokiausių organizmui reikiamų medžiagų. Jos puikiai tinka kaip paprastas užkandis ar papildomas patiekalas prie žuvies. Ingredientai: Salotoms reikia: Pusė galvos pjaustyto raudonojo kopūsto 3 stambiai tarkuotos morkos 2 valgomieji šaukštai pjaustytų petražolių 2 išpjaustyti ir ketvirčiais supjaustyti Gala obuoliai (nulupti) Keli pjaustyti ridikėliai 3 valgomieji šaukštai skrudintų kedro riešutų 1 valgomasis šaukštas moliūgo sėklų 2 valgomieji šaukštai saulėgrąžų 2 valgomieji šaukštai sėmenų Padažui reikės: 2 arbatinių šaukštelių tarkuotos imbiero šaknies 1 arbatinis šaukštelis medaus 2 valgomieji šaukštai šviežiai išspaustų citrinų sulčių 4 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus Salotų gaminimas Paruoškite visus salotų ingredientus ir sumaišykite dideliame puode. Mažesniame inde sumaišykite visus padažui reikalingus ingredientus, Išpilkite ir padenkite padažu salotas. Skanaus! Skaitykite mano kitą straipsnį čia. |